Pirmadienio rytas. Buhalterė prašo praėjusios savaitės valandų. Jonas prisimena, kad antradienį dirbo „kažkur prie to namo“, o pertrauka buvo gal 30 minučių, gal 45. Skamba pažįstamai? Tada šis straipsnis jums.
Trumpai: geras žiniaraštis atsako į keturis klausimus: kas dirbo, kada, kiek ir kur. Ir dar vienas: kas tai patvirtino. Visa kita yra detalės, apie kurias žemiau.
Kam apskaita iš tikrųjų reikalinga
Lietuvoje darbdavys privalo tvarkyti darbo laiko apskaitą, tai numato Darbo kodeksas. Bet net jei tokios taisyklės nebūtų, ji vis tiek praverstų:
- Atlyginimui. Viršvalandžiai, naktinis darbas, poilsio ir šventinių dienų valandos apmokamos kitaip nei įprastos, todėl jas reikia matyti atskirai.
- Ginčams. Kai kyla klausimas, kiek ir kada buvo dirbta, užfiksuoti įrašai yra aiškiausias atsakymas.
- Sąnaudoms. Žinodami, kiek valandų išėjo kiekviename objekte, tiksliau kainuojate kitus darbus.
- Atostogoms ir ligoms. Jos turi matytis toje pačioje vietoje kaip ir dirbtas laikas.
Tikslius reikalavimus ir žiniaraščio formą verta pasitikrinti su buhalteriu ar teisininku, nes jie priklauso nuo darbo laiko režimo ir sutarties.
Ką turi rodyti žiniaraštis
Šešios dalys, be kurių žiniaraštis netenka prasmės. Pažiūrėkite į pavyzdį:

Verta atkreipti dėmesį į ketvirtą punktą. Viršvalandžiai, naktinės, poilsio ir šventinių dienų valandos turi būti matomos atskirai, o ne paslėptos bendroje sumoje. Kitaip skaičiuojant atlyginimą teks viską perskaičiuoti iš naujo.
Trys būdai vesti apskaitą
Dauguma komandų pradeda nuo popieriaus, po to pereina prie Excel ir galiausiai apsisprendžia ieškoti programos. Kiekvienas būdas turi savo charakterį:

Popierius nereikalauja nieko diegti, bet lapai pasimeta, o kavos žiedas ant žiniaraščio dažniausiai atsiranda būtent ant tos valandos, kurios prireikė. Pildoma iš atminties, po kelių dienų, o mėnesio gale visa tai tenka perrašyti.
Excel lankstesnis, bet kiekvienas pildo jį savaip. Atsiranda keli failai, pavadinti „galutinis“, „galutinis_v2“ ir „TIKRAI_galutinis“, o viršvalandžius su šventinėmis valandomis dažniausiai skaičiuojate ranka.
Programa užfiksuoja laiką atvykimo momentu, o suvestinės susidaro pačios. Svarbiausia, kad ja norėtų naudotis ir pati komanda: jei registruotis sudėtinga, žmonės vėl pildys viską po fakto.
Dažniausios klaidos

- Pertraukos nepažymimos, todėl dirbtos valandos išeina per didelės.
- Valandos užpildomos po kelių dienų, ne tą pačią dieną. „Užpildysiu penktadienį“ yra didžiausias melas po „rytoj pažiūrėsiu“.
- Apskaita laikoma keliose lentelėse ir jos nesutampa.
- Naktinės, poilsio ir šventinių dienų valandos nesuskaičiuojamos atskirai.
- Niekas nepatvirtina valandų prieš skaičiuojant atlyginimą.
- Žmogus, dirbęs keliuose objektuose, įrašomas viena eilute, ir sąnaudos pagal objektą dingsta.
Kaip tai daro Estimy
Estimy sukurta komandoms, dirbančioms objektuose, kelyje ar lauke. Darbuotojas pradeda darbą telefone arba nuskaitęs QR kodą, pertraukas pažymi vienu paspaudimu, o vadovas mato valandas pagal objektą. Mėnesio pabaigoje ataskaitą galima eksportuoti į Excel ar PDF.
Su moduliu Darbo laikas viršvalandžiai, naktinės, poilsio ir šventinių dienų valandos suskirstomos pagal jūsų šalies taisykles, todėl jų nebereikia skaičiuoti ranka.
Be slapto stebėjimo. Estimy nestebi žmonių fone: atvykimas patvirtinamas registracijos metu. GPS maršrutas fiksuojamas tik jūsų pasirinktose užduotyse, o darbuotojas apie tai visada informuojamas.
Penki klausimai sau
- Ar kiekvieno žmogaus pradžia, pabaiga ir pertraukos užrašomos tą pačią dieną?
- Ar viršvalandžiai, naktinės ir šventinės valandos matomos atskirai?
- Ar atostogos ir ligos yra toje pačioje apskaitoje?
- Ar kas nors patvirtina valandas prieš skaičiuojant atlyginimą?
- Ar matote, kiek valandų išėjo kiekviename objekte?
Jei bent į du klausimus atsakėte „ne“, verta pamėginti paprastesnį būdą. Estimy iki 3 žmonių nemokama, o kainas rasite atskirame puslapyje.

